LITUANIA RESTITUTA („ATKURTA LIETUVA“)

„Tūkstantis devyni šimtai dvidešimt aštuntais metais gegužės mėnesio penkioliktą dieną – Lietuvos Valstybės Nepriklausomo gyvavimo dešimtais metais, esant jos Prezidentu Antanui Smetonai, Ministeriu Pirmininku profesoriui Augustinui Voldemarui, Vidaus reikalų Ministeriu Ignui Musteikiui, Ukmergės miesto ir apskrities Viršininku Jonui Raščiui, Ukmergės miesto Burmistru Pranui Kuzmai – Ukmergės miesto ir apskrities gyventojai, vadovaujant Lietuvai Pagrazinti Draugijos Ukmergės Skyriui, įmūrijo šį raštą Ukmergės mieste Kęstučio aikštėje, Ukmergės Klebono kun. Aniceto Barakausko iškilmingai pašventintoje vietoje, dedam pamatus Lietuvos Nepriklausomybės dešimties metų sukaktuvėms paminėti.

Šį paminklą statome, kaip liudininką mūsų ainams, kuris rodys, kaip mes branginame laisvę, gerbiame žuvusius už ją ir džiaugiamės nepriklausomu gyvenimu. Mes visi trokštame ir visuomet esame pasiruošę Nepriklausomybę išlaikyti ir reikalui esant už ją gyvybę atiduoti.“

Ši žinutė užrašyta laiške skirtame ateities kartoms. 1928 m. gegužės 15 d. metalinėje kapsulėje buvo įmūryta į paminklo pamatus.

Paminklo statyba pradėta 1928 m. gegužės 15 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį. Paminklas buvo baigtas 1930 m., paskelbtais Vytauto Didžiojo metais.

Pagal Liudo Truikio projektą statybos darbus atliko skulptorius Silvanas Jakševičius. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“, kaip teigia 1938 metų dokumentas skirtas Ukmergės apskrities viršininkui, tuo metu „kaštavo“ 16 000 litų. Dalį lėšų skyrė miesto savivaldybė, kitą dalį surinko visuomenė.

1930 metų rugsėjo 8 d. buvo surengta Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ atidarymo šventė. Rugsėjo 8-oji tarpukariu buvo paskelbta Tautos švente, kadangi šią dieną 1430 m. turėjo įvykti Vytauto Didžiojo karūnavimas. 1930 m. Tautos šventė sutikta itin iškilmingai, kadangi buvo minimas Vytauto Didžiojo karūnavimo 500 metų jubiliejus.

1951 m. Nepriklausomybės paminklas nugriautas ir obelisko dalys užkastos čia pat, Kęstučio aikštėje.

1989 m. kovo 18 d. buvo surengta talka ieškant Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ užkastų dalių. Vyčio ženklą ir anotacinę lentą sovietiniu laikotarpiu išsaugojo ukmergiškiai Jonas Fišeris ir Rapolas Diečkus.

1989 m. gegužės 15 d. pašventinti atstatomo paminklo pamatai (tą pačią dieną 1928 metais buvo padėti pamatai pirmajam paminklui). Šventinant pamatus atstatomam paminklui, buvo įbetonuota kapsulė su pirmojo rašto kopija ir nauju Ukmergės Sąjūdžio paminklo atstatymo komisijos raštu.

Paminklas atstatytas pagal Vilniaus projektavimo kooperatyvo projektą. Skulptorius E. Varnas. Darbus vykdė Ukmergės kelių statybos valdyba.

Paminklo aukštis – 16,70 m., svoris – apie 550 t, medžiaga – gelžbetonis.

Atstatyto Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ atidarymo šventė įvyko 1990-ųjų vasario 16-ąją.

Parodoje eksponuojamos fotografo Algimanto Barzdžiaus nuotraukos. Ukmergė, 1989 m.