Veprių miestelio centre yra Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia. Jos statinių kompleksą sudaro: Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia, Kristaus kapo koplyčia ir šventoriaus tvora su vartais. 1553 m. istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta maldoms skirta koplyčia. Apie 1610 m. Šemetų iniciatyva ant kalvos, buvusių kapinių vietoje, pastatyta mūrinė šešiakampė koplyčia. Ją Veprių dvaro savininkas Merkelis Šemeta (~1540–?) mini savo testamente, Vyriausiojo Lietuvos tribunolo patvirtintame 1616 m. spalio 13 d. 1640 m. prie šios koplyčios buvo pristatytas medinis priestatas. 1783 m. Veprių koplyčios vizitacijoje nurodoma, kad ji – prastos būklės, tik jos viduje esantis Marijos Rožinės altorius gerai prižiūrimas. Nuo 1683 m. iki XIX a. pr. ja rūpinosi Vilniaus dominikonai, tačiau darė tai aplaidžiai. 1810 m. prie mūrinės koplyčios pristatyta medinė dalis, 1895 m. jau buvo du mediniai priestatai. Pastatas įgijo neoklasicistinės bažnyčios bruožų, o viduje išliko barokinis interjeras. Kairėje šventoriaus pusėje pastatyta medinė varpinė su akmens mūro cokoliu, dengta keturšlaičiu stogu ir apkalta lentomis horizontaliai. 1892 m. šventorius aptvertas akmens mūro tvora. 1909–1910 m. klebono Teofilio Vasiliausko (1862–1918) iniciatyva, remiant Veprių dvaro valdytojui Marijonui Vandalinui Pliateriui (1873–1951) ir apylinkių ūkininkams, pagal architekto Vladislovo Stipulkovskio (1866–1927) projektą pastatyta dabartinė neogotikinio stiliaus bažnyčia. Jos statybai grafas Pliateris Slabados kaime, ant Šventosios upės kranto, įrengė plytinę. Joje iš upės slėnyje kasamo molio pagaminta apie 100 000 plytų, panaudotų bažnyčios statybai. 1910 m.
bažnyčią pašventino Ukmergės dekanas kunigas Laguckis. 1928 m. bažnyčia remontuota. Ją 1936 m. konsekravo vyskupas Teofilius Matulionis (1873–1962). Priekiniame bažnyčios fasade yra stambus kvadratinio plano bokštas, pasižymintis angų įvairove. Iki Antrojo pasaulinio karo bokštas buvo maždaug 30 m aukštesnis už dabartinį, su didelėmis akustinėmis angomis, smailiu stogu. 1944 m. liepos 24 d. jis vokiečių kariuomenės susprogdintas. Griūdamas sunaikino vargonus, sudužo dauguma vitražų ir į bokštą iš medinės varpinės perkelti XVII–XVIII a. nulieti varpai. Po karo bokštas atstatytas dabartiniu pavidalu. Jo mūrinė dalis tapo žemesnė, o aukštoji smailė liko tik senose fotografijose. 2010 m. gegužės 23 d. minint bažnyčios pastatymo 100-mečio jubiliejų šventoriuje
pašventinta Marijos Rožinio Karalienės skulptūra. Ta proga suklijuoti didysis varpas (1774 m.) ir vidurinysis varpas (1681 m.), kurie eksponuojami bažnyčioje.