Lokinė – viena seniausių Ukmergės rajono gyvenviečių. Istoriniuose šaltiniuose Lokinės palivarkas pirmą kartą minimas 1585 m. Tikėtina, kad tai buvo Siesikų dvaro, priklausiusio didikų Daumantų-Siesickių giminei, dalis. Vėliau Lokinės dvaras atiteko Radviloms, vėliau – Grotusų (Grothuss) giminei. 1790 m. dvarą įsigijo Kauno iždininkas Juozapas Končia. Ši šeima Lokinę valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo.

XVIII–XIX a. sandūroje Končios Lokinėje pastatė dvaro sodybą, kurioje gyveno iki 1940 m. Dvare veikė mokyklėlė, skirta aplinkinių kaimų vaikams. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, pastatai perduoti tuometiniam Siesikų tarybiniam ūkiui.

Dabartinėje dvarvietėje mediniai rūmai neišliko – išlikusi tik dalis jų rūsių. Iš autentiškų pastatų išliko mūrinis svirnas, avarinės būklės oficina (fligelis), arklidžių liekanos, du kumetynai, daržinė. Visa buvusi dvaro sodybos teritorija užima apie 11,2 ha.

Lokinės dvaro pažiba – išskirtinis parkas su šimtametėmis liepų ir klevų alėjomis, menančiomis dvaro klestėjimo laikus. Šiuo metu dvarvietės tvarkymo iniciatyvos ėmėsi jauna šeima, kviečianti lankytojus į ekskursijas po dvaro parką bei pasidalyti šios vietos istorijomis.