Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią 1787-1790 m. pastatė iš šių vietų kilęs Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas, žymus XVIII a. pab. – XIX a. pr. politinis ir visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir propaguotojas. Tiesa, bažnyčia buvo keletą kartų (1888 m., 1929 m., 1940-1941 m., 1957-1959 m. ir 1970 m.) rekonstruota ir perstatyta.

Medinė Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra liaudiškojo klasicizmo stiliaus. Ji – stačiakampio plano, trijų navų, halinio tipo, su bokšteliu. Pagrindinis bažnyčios fasadas išryškintas keturių kolonų portiku, dailintas liaudiškais pjaustiniais. Šoniniai ir galinis fasadai skaidomi siaurais piliastrais, šoninių fasadų langai – stačiakampiai. Gliniame bažnyčios fasade, centre, kabo krucifiksas. Bažnyčioje saugomi du vertingi dailės kūriniai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą: tai profesionalaus vietos skulptoriaus darbo XIX a. medinė skulptūra „Nukryžiuotasis” ir iš žalvario lietas varpas, kurį 1830 m. Vilniuje išliejo Danielius Vėneris. Tai – vienas iš retų išlikusių šio meistro dirbinių. Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios šventorius apjuostas klasicistinės stilistikos tinkuotais ir akmenėlių mozaika puoštais vartų stulpais, išmūrytais 1823 m., ir kaltine tvora.