Vaitkuškio dvaras pradėtas formuoti XVI a., kuomet Vaitkuškio apylinkės dar vadinosi Antakalniu. Vėliau dvaras priklausė įvairių giminių atstovams: Kšemencui, Mednikiui, Volkui, Okuškai. XVII a. I p. dvaras atiteko Skorulskių giminei. Galiausiai, 1794 m. Vaitkuškis tapo Kosakovskių šeimos lizdu, kuomet Vitebsko vaivada Mykolas Kosakovskis išpirko dvarą iš Skorulskių.
Būtent Mykolo Kosakovskio ir jo žmonos Barboros Zyberkaitės laikais pradėta formuoti garsi Kosakovskių kolekcija. Pirmieji Vaitkuškio savininkai šeimos dvare įkūrė biblioteką, kurioje laikui bėgant sukaupta 12 500 tomų. Jų įpėdinis ir paveldėtojas Juozapas Dominykas Kosakovskis su žmona Liudvika Potocka pradėjo kaupti paveikslų kolekciją. Vėliau, dvarui atitekus Stanislovui Feliksui Kosakovskiui, 1840-1842 m. pastatyta oranžerija, 1857-1862 m. – ir Vaitkuškio dvaro rūmai, prie kurių prijungtas oranžerijos pastatas. Rezidencija buvo neogotikinio stiliaus, suprojektuota pagal Miramare rūmų, esančių Šiaurės Italijoje, pavyzdį. Stanislovo Felikso Kosakovskio laikais gausi Kosakovskių giminės kolekcija buvo papildyta karybos bei egiptologijos objektais, bajorų giminės archyvais.
1862 m. dvarą perėmė S. F. Kosakovskio sūnus Stanislovas Kazimieras Kosakovskis, kuris dvare įkūrė fotoateljė ir fotografijos laboratoriją. Nors fotoateljė “Vaitkuškis” veikė tik dešimtmetį, nuo 1894 iki 1905 m., buvo padaryta apie 8 tūkst. fotografijų, jos kruopščiai aprašytos. Didžiausia šios kolekcijos dalis (6148 fotografijos albumuose ir apie 810 atskirų) saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
Stanislovo Kazimiero Kosakovskio laikais dvare vyko šeimos suvažiavimai, giminaičių ir pažįstamų susitikimai, puotos. Čia saugoti gamtos, paleontologijos, numizmatikos rinkiniai, reikšmingi Abiejų Tautų Respublikos istorijai, bei tokie eksponatai, kaip etmono Jono Karolio Chodkevičiaus širdis, Napoleono Bonaparto munduras ir imperatoriaus laiškas, rašytas adjutantui Juozapui Antanui Kosakovskiui.
1905 m., po Stanislovo Kazimiero Kosakovskio mirties, Vaitkuškio dvarą paveldėjo jauniausias jo sūnus Jonas Eustachijus Kosakovskis. 1923 m. rūmus perėmė valstybė, o 1933 m. grąžino J. E. Kosakovskiui. 1940 m. sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. Antrojo pasaulinio karo metais rūmai smarkiai nukentėjo, vėliau buvo apleisti ir 1963 m. nugriauti. Šiuo metu išlikęs rūmų bokštas ir oranžerijos griuvėsiai. 1992 m. Vaitkuškio dvaro sodyba pripažinta regioninės reikšmės architektūriniu ir istoriniu kultūros paveldo objektu. Dvaras yra privataus asmens nuosavybė, tačiau nustatytomis valandomis atviras lankytojams.
Vaitkuškio dvaras pradėtas formuoti XVI a., kuomet Vaitkuškio apylinkės dar vadinosi Antakalniu. Vėliau dvaras priklausė įvairių giminių atstovams: Kšemencui, Mednikiui, Volkui, Okuškai. XVII a. I p. dvaras atiteko Skorulskių giminei. Galiausiai, 1794 m. Vaitkuškis tapo Kosakovskių šeimos lizdu, kuomet Vitebsko vaivada Mykolas Kosakovskis išpirko dvarą iš Skorulskių.
Būtent Mykolo Kosakovskio ir jo žmonos Barboros Zyberkaitės laikais pradėta formuoti garsi Kosakovskių kolekcija. Pirmieji Vaitkuškio savininkai šeimos dvare įkūrė biblioteką, kurioje laikui bėgant sukaupta 12 500 tomų. Jų įpėdinis ir paveldėtojas Juozapas Dominykas Kosakovskis su žmona Liudvika Potocka pradėjo kaupti paveikslų kolekciją. Vėliau, dvarui atitekus Stanislovui Feliksui Kosakovskiui, 1840-1842 m. pastatyta oranžerija, 1857-1862 m. – ir Vaitkuškio dvaro rūmai, prie kurių prijungtas oranžerijos pastatas. Rezidencija buvo neogotikinio stiliaus, suprojektuota pagal Miramare rūmų, esančių Šiaurės Italijoje, pavyzdį. Stanislovo Felikso Kosakovskio laikais gausi Kosakovskių giminės kolekcija buvo papildyta karybos bei egiptologijos objektais, bajorų giminės archyvais.
1862 m. dvarą perėmė S. F. Kosakovskio sūnus Stanislovas Kazimieras Kosakovskis, kuris dvare įkūrė fotoateljė ir fotografijos laboratoriją. Nors fotoateljė “Vaitkuškis” veikė tik dešimtmetį, nuo 1894 iki 1905 m., buvo padaryta apie 8 tūkst. fotografijų, jos kruopščiai aprašytos. Didžiausia šios kolekcijos dalis (6148 fotografijos albumuose ir apie 810 atskirų) saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
Stanislovo Kazimiero Kosakovskio laikais dvare vyko šeimos suvažiavimai, giminaičių ir pažįstamų susitikimai, puotos. Čia saugoti gamtos, paleontologijos, numizmatikos rinkiniai, reikšmingi Abiejų Tautų Respublikos istorijai, bei tokie eksponatai, kaip etmono Jono Karolio Chodkevičiaus širdis, Napoleono Bonaparto munduras ir imperatoriaus laiškas, rašytas adjutantui Juozapui Antanui Kosakovskiui.
1905 m., po Stanislovo Kazimiero Kosakovskio mirties, Vaitkuškio dvarą paveldėjo jauniausias jo sūnus Jonas Eustachijus Kosakovskis. 1923 m. rūmus perėmė valstybė, o 1933 m. grąžino J. E. Kosakovskiui. 1940 m. sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. Antrojo pasaulinio karo metais rūmai smarkiai nukentėjo, vėliau buvo apleisti ir 1963 m. nugriauti. Šiuo metu išlikęs rūmų bokštas ir oranžerijos griuvėsiai. 1992 m. Vaitkuškio dvaro sodyba pripažinta regioninės reikšmės architektūriniu ir istoriniu kultūros paveldo objektu. Dvaras yra privataus asmens nuosavybė, tačiau nustatytomis valandomis atviras lankytojams.
