1745 m. pijorų vienuoliai Ukmergėje pastatė medinę Švč. Trejybės bažnyčią, kuri buvo uždaryta 1845 m. 1868 m. apdegusios ir nugriautos bažnyčios vietoje iškilo cerkvė. 1919 m. katalikų bažnyčiai pareikalavus grąžinti jiems priklausiusią žemę, kartu atiteko ir čia stovinti cerkvė. 1926 m. Švč. Trejybės bažnyčia pavesta globoti vienuolių marijonų kongregacijai, kuri rūpinasi ja iki šiol.
1868 m. pastatyta mūro cerkvė, dabar – katalikų Švč. Trejybės bažnyčia, yra neobizantinio stiliaus statinys. Bažnyčia yra kvadratinio plano. Pietvakarinėje pusėje matyti dviejų tarpsnių bokštas: apatinis – kvadratinio plano, čia, iš pietvakarių pusės, yra įėjimas į bažnyčią, antras tarpsnis – aštuonkampis, taip pat ir trečias, tik smailėjantis. Šiaurės rytų pusėje yra pusapskritė, siauresnė už pagrindinį pastato fasadą apsidė. Virš pagrindinio tūrio, centre, matyti iškilęs apskrito plano kupolo būgnas, dengtas nuožulniu, apskritu stogu. Pastatą puošia piliastrai, nišos, arkiniai langai.
1745 m. pijorų vienuoliai Ukmergėje pastatė medinę Švč. Trejybės bažnyčią, kuri buvo uždaryta 1845 m. 1868 m. apdegusios ir nugriautos bažnyčios vietoje iškilo cerkvė. 1919 m. katalikų bažnyčiai pareikalavus grąžinti jiems priklausiusią žemę, kartu atiteko ir čia stovinti cerkvė. 1926 m. Švč. Trejybės bažnyčia pavesta globoti vienuolių marijonų kongregacijai, kuri rūpinasi ja iki šiol.
1868 m. pastatyta mūro cerkvė, dabar – katalikų Švč. Trejybės bažnyčia, yra neobizantinio stiliaus statinys. Bažnyčia yra kvadratinio plano. Pietvakarinėje pusėje matyti dviejų tarpsnių bokštas: apatinis – kvadratinio plano, čia, iš pietvakarių pusės, yra įėjimas į bažnyčią, antras tarpsnis – aštuonkampis, taip pat ir trečias, tik smailėjantis. Šiaurės rytų pusėje yra pusapskritė, siauresnė už pagrindinį pastato fasadą apsidė. Virš pagrindinio tūrio, centre, matyti iškilęs apskrito plano kupolo būgnas, dengtas nuožulniu, apskritu stogu. Pastatą puošia piliastrai, nišos, arkiniai langai.
