Ukmergės stačiatikių kapinėse stovinti Šv. Prisikėlimo cerkvė pastatyta ir pašventinta 1868 m. 1865 m., dedant naujosios cerkvės (dab. Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios) pamatus, uolus stačiatikis, Ukmergėje stovėjusios 28 Artilerijos brigados vadas, generolas Petras Lemtiužnikovas, susirinkusius į pamatų atidengimo iškilmes ėmė raginti rinkti aukas ir sutvarkyti stačiatikių kapines: pastatyti cerkvę, aptverti sklypą tvora ir t.t. Už surinktas aukas buvo sutvarkyta kapinių teritorija, pastatyta medinė cerkvė bei mūrinė tvora.
Ukmergės Šv. Prisikėlimo stačiatikių cerkvė yra aiškaus stačiakampio plano, su virš stogo iškilusiu aštuonkampiu smailėjančiu bokšteliu, užsibaigiančiu mažu svogūniniu kupolu. Cerkvės langų ir durų angos – stačiakampės. Jos išorėje kaip apdailos ir puošybos elementas panaudotas cerkvę perimetru juosiantis profiliuotas karnizas, medinių lentelių apkalimas – horizontalus. Cerkvėje gausu stačiatikių religinio meno pavyzdžių – ikonų. Dauguma jų tapytos meistrų XIX a. II p. Vertinga lempa, datuojama XIX a. I p., iš Maskvos atvežtas altorinis kryžius (1844 m.), relikvijorius (1852 m.).
Ukmergės stačiatikių kapinėse stovinti Šv. Prisikėlimo cerkvė pastatyta ir pašventinta 1868 m. 1865 m., dedant naujosios cerkvės (dab. Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios) pamatus, uolus stačiatikis, Ukmergėje stovėjusios 28 Artilerijos brigados vadas, generolas Petras Lemtiužnikovas, susirinkusius į pamatų atidengimo iškilmes ėmė raginti rinkti aukas ir sutvarkyti stačiatikių kapines: pastatyti cerkvę, aptverti sklypą tvora ir t.t. Už surinktas aukas buvo sutvarkyta kapinių teritorija, pastatyta medinė cerkvė bei mūrinė tvora.
Ukmergės Šv. Prisikėlimo stačiatikių cerkvė yra aiškaus stačiakampio plano, su virš stogo iškilusiu aštuonkampiu smailėjančiu bokšteliu, užsibaigiančiu mažu svogūniniu kupolu. Cerkvės langų ir durų angos – stačiakampės. Jos išorėje kaip apdailos ir puošybos elementas panaudotas cerkvę perimetru juosiantis profiliuotas karnizas, medinių lentelių apkalimas – horizontalus. Cerkvėje gausu stačiatikių religinio meno pavyzdžių – ikonų. Dauguma jų tapytos meistrų XIX a. II p. Vertinga lempa, datuojama XIX a. I p., iš Maskvos atvežtas altorinis kryžius (1844 m.), relikvijorius (1852 m.).