Ukmergės piliakalnis stūkso Ukmergės mieste, Šventosios dešiniajame ir Vilkmergėlės upelio kairiajame krante, netoli jų santakos. Jo šlaitai statūs, 16 m aukščio. Aikštelė ovali, orientuota vakarų – rytų kryptimi, 26×30 m dydžio, apaugusi retais lapuočiais medžiais. Ją juosia 85 m ilgio, 1-4 m aukščio ir 11-24 m pločio pylimas, kuris aukščiausias rytinėje dalyje, o šiaurinėje neišlikęs. Istorijos šaltiniai mini Ukmergės piliakalnyje stovėjus Vilkmergės pilį. Jos apylinkės Livonijos ordino niokotos 1333 m., 1364 m. vasario pradžioje, 1365 m. rugpjūčio 15 d., 1373 m. rugpjūčio 22 d., 1378 m. vasario viduryje. Pilis užimta buvo, rodos, tik 1385 m. gegužės mėnesį, ją netikėtai užklupus kryžiuočių remiamam Sudimantui. 1388 m. rugsėjo mėnesį pilį, artėjant kryžiuočiams, sudegino jos gynėjai. Vėliau ji atstatyta, nes kryžiuočių buvo užimta 1391 m. rugpjūtį. Po to vėl atstatyta, nes minima 1398 m., 1410 m., 1412 m., 1415 m., 1424 m., 1425 m., 1434 m. ir 1435 m. Stephenas Chistopheris Rowellas, Didžiosios Britanijos istorikas, istorijos mokslų daktaras, tyrinėjantis Lietuvos istoriją, savo monografijoje “Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva” rašo, kad: “Gediminaičių dinastija gali būti kildinama iš XIII a. minimo kunigaikščio Vilikailos ir prasidėjo Ukmergėje (Vilkmergėje)”. Beje, iškelta versija, kad Gediminaičių simbolis – “Gedimino stulpai” – gali būti kildinamas iš stilizuotų čia stovėjusios pilies vartų.
1836 m. Ukmergės piliakalnyje aptikti vienas virš kito sudėti medžiai, keliais metais anksčiau – šulinio rentinys ir medinis kastuvas. Pietinėje ir rytinėje piliakalnio papėdėse, 0,5 ha plote, yra papėdės gyvenvietė, kurioje archeologinių tyrinėjimų metu rasta žiestos keramikos pavyzdžių. Už 200 m į pietvakarius, Vilkmergėlės dešiniajame krante, yra Pilies Kalnu vadinamas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulys – greičiausiai, papilys. Jo aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 120×40 m dydžio. Pietinis ir rytinis šlaitai statūs, 10-20 m aukščio, šiaurinis ir vakarinis – nuolaidūs, 2-3 m aukščio. Pilies Kalnas labai apardytas jam nuo XVI a. pakliuvus į miesto teritoriją.
2018 m. baigus antrąjį Ukmergės piliakalnio tvarkymo etapą, jo kontūrai išryškėjo pašalinus šlaituose augusius želdinius, papėdėje ir viršūnėje augantys medžiai buvo palikti. Iki pat viršūnės piliakalnį apjuosė serpantininis tankaus metalinio tinklo takas, kurio turėkluose įmontuotas apšvietimas tamsiu paros metu jį apšviečia. Taigi, pačiame miesto centre stūksantis Ukmergės piliakalnis yra unikalus ne vien tuo, nuo šiol jis vienintelis Lietuvoje originaliai apšviestas piliakalnis, kurio taku gali pakilti visi norintys.
Ukmergės piliakalnis datuojamas XIV a. – XV a. viduriu. Tai – valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas. Koordinatės: 55.249747 24.768744.
Ukmergės piliakalnis stūkso Ukmergės mieste, Šventosios dešiniajame ir Vilkmergėlės upelio kairiajame krante, netoli jų santakos. Jo šlaitai statūs, 16 m aukščio. Aikštelė ovali, orientuota vakarų – rytų kryptimi, 26×30 m dydžio, apaugusi retais lapuočiais medžiais. Ją juosia 85 m ilgio, 1-4 m aukščio ir 11-24 m pločio pylimas, kuris aukščiausias rytinėje dalyje, o šiaurinėje neišlikęs. Istorijos šaltiniai mini Ukmergės piliakalnyje stovėjus Vilkmergės pilį. Jos apylinkės Livonijos ordino niokotos 1333 m., 1364 m. vasario pradžioje, 1365 m. rugpjūčio 15 d., 1373 m. rugpjūčio 22 d., 1378 m. vasario viduryje. Pilis užimta buvo, rodos, tik 1385 m. gegužės mėnesį, ją netikėtai užklupus kryžiuočių remiamam Sudimantui. 1388 m. rugsėjo mėnesį pilį, artėjant kryžiuočiams, sudegino jos gynėjai. Vėliau ji atstatyta, nes kryžiuočių buvo užimta 1391 m. rugpjūtį. Po to vėl atstatyta, nes minima 1398 m., 1410 m., 1412 m., 1415 m., 1424 m., 1425 m., 1434 m. ir 1435 m. Stephenas Chistopheris Rowellas, Didžiosios Britanijos istorikas, istorijos mokslų daktaras, tyrinėjantis Lietuvos istoriją, savo monografijoje “Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva” rašo, kad: “Gediminaičių dinastija gali būti kildinama iš XIII a. minimo kunigaikščio Vilikailos ir prasidėjo Ukmergėje (Vilkmergėje)”. Beje, iškelta versija, kad Gediminaičių simbolis – “Gedimino stulpai” – gali būti kildinamas iš stilizuotų čia stovėjusios pilies vartų.
1836 m. Ukmergės piliakalnyje aptikti vienas virš kito sudėti medžiai, keliais metais anksčiau – šulinio rentinys ir medinis kastuvas. Pietinėje ir rytinėje piliakalnio papėdėse, 0,5 ha plote, yra papėdės gyvenvietė, kurioje archeologinių tyrinėjimų metu rasta žiestos keramikos pavyzdžių. Už 200 m į pietvakarius, Vilkmergėlės dešiniajame krante, yra Pilies Kalnu vadinamas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulys – greičiausiai, papilys. Jo aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 120×40 m dydžio. Pietinis ir rytinis šlaitai statūs, 10-20 m aukščio, šiaurinis ir vakarinis – nuolaidūs, 2-3 m aukščio. Pilies Kalnas labai apardytas jam nuo XVI a. pakliuvus į miesto teritoriją.
2018 m. baigus antrąjį Ukmergės piliakalnio tvarkymo etapą, jo kontūrai išryškėjo pašalinus šlaituose augusius želdinius, papėdėje ir viršūnėje augantys medžiai buvo palikti. Iki pat viršūnės piliakalnį apjuosė serpantininis tankaus metalinio tinklo takas, kurio turėkluose įmontuotas apšvietimas tamsiu paros metu jį apšviečia. Taigi, pačiame miesto centre stūksantis Ukmergės piliakalnis yra unikalus ne vien tuo, nuo šiol jis vienintelis Lietuvoje originaliai apšviestas piliakalnis, kurio taku gali pakilti visi norintys.
Ukmergės piliakalnis datuojamas XIV a. – XV a. viduriu. Tai – valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas. Koordinatės: 55.249747 24.768744.
