Pilionių (Mateikiškių) piliakalnis, dar vadinamas Majaku, stūkso Šešuolių seniūnijoje, Mateikiškių kaime, į dešinę, šiaurės vakarus, nuo kelio Želva-Šešuoliai. Piliakalnio šlaitai statūs, 9-10 m aukščio, apaugę medžiais. Aikštelė pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 30×20 m dydžio. XIX a. joje buvo įrengtos kapinės, kuriose laidoti Pilionių ir Mateikiškių kaimų gyventojų palaikai, pakraščiais iškasti apkasai. Pietvakariniame aikštelės krašte yra 0,5 m aukščio nuskleistas pylimas. Piliakalnis turi dvi medžiais apaugusias terasas: vieną vakariniame ir pietvakariniame šlaituose, 5 m žemiau aikštelės, kitą – pietiniame, 7 m žemiau aikštelės. Piliakalnio papėdėje būta gyvenvietės. Acheologinių tyrimų metu čia rastas 0,7 m storio kultūrinis sluoksnis, apardytas ilgamečio arimo ir melioracijos metu. Pilionių (Mateikiškių) piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. II p. – I tūkst. pradžia. Tai – valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas. Koordinatės: 55.206673 25.049618.
Yra pasakojama, kad seniai seniai, kai kraštą dengė didžiulės girios, kuriose gyveno milžinai, kartą į kelionę išsiruošė didžiausias ir stipriausias iš visų milžinų. Kur ėjo, ko ieškojo – niekas nežino. Vienok pavasarį ir jis, nors ir labai stiprus buvo, pavargo, ištroško. Atsigėrė Ežeraičių raiste, o paskui, susiradęs patogią vietą, atsigulė pailsėti. Patiko milžinui apylinkė ir nutarė jis pažymėti tą vietą, kad kitą kartą keliaudamas pažintų. Milžinas pasėmė saują žemės ir išpylė toje vietoje, kur buvo gulėjęs. Taip ir atsirado nemaža dauba, o šalia – kalnelis.
Pilionių (Mateikiškių) piliakalnis, dar vadinamas Majaku, stūkso Šešuolių seniūnijoje, Mateikiškių kaime, į dešinę, šiaurės vakarus, nuo kelio Želva-Šešuoliai. Piliakalnio šlaitai statūs, 9-10 m aukščio, apaugę medžiais. Aikštelė pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 30×20 m dydžio. XIX a. joje buvo įrengtos kapinės, kuriose laidoti Pilionių ir Mateikiškių kaimų gyventojų palaikai, pakraščiais iškasti apkasai. Pietvakariniame aikštelės krašte yra 0,5 m aukščio nuskleistas pylimas. Piliakalnis turi dvi medžiais apaugusias terasas: vieną vakariniame ir pietvakariniame šlaituose, 5 m žemiau aikštelės, kitą – pietiniame, 7 m žemiau aikštelės. Piliakalnio papėdėje būta gyvenvietės. Acheologinių tyrimų metu čia rastas 0,7 m storio kultūrinis sluoksnis, apardytas ilgamečio arimo ir melioracijos metu. Pilionių (Mateikiškių) piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. II p. – I tūkst. pradžia. Tai – valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas. Koordinatės: 55.206673 25.049618.
Yra pasakojama, kad seniai seniai, kai kraštą dengė didžiulės girios, kuriose gyveno milžinai, kartą į kelionę išsiruošė didžiausias ir stipriausias iš visų milžinų. Kur ėjo, ko ieškojo – niekas nežino. Vienok pavasarį ir jis, nors ir labai stiprus buvo, pavargo, ištroško. Atsigėrė Ežeraičių raiste, o paskui, susiradęs patogią vietą, atsigulė pailsėti. Patiko milžinui apylinkė ir nutarė jis pažymėti tą vietą, kad kitą kartą keliaudamas pažintų. Milžinas pasėmė saują žemės ir išpylė toje vietoje, kur buvo gulėjęs. Taip ir atsirado nemaža dauba, o šalia – kalnelis.
