Bartkūnų piliakalnis, vadinamas Koplyčkalniu, stūkso Pivonijos seniūnijoje, Bartkūnų kaimo rytinėje dalyje. Jo šlaitai statūs, 7-15 m aukščio, apaugę medžiais. Aikštelė – trikampio formos, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, maždaug 27×17 m dydžio. Piliakalnis turi tris pylimus: pietvakariniame šlaite supiltas iki 3 m aukščio pylimas, šiaurės rytuose – kitas, siekiantis 1 m, kurio išorinis šlaitas nusileidžia į iš dalies užslinkusį ir medžiais apaugusį 1 m gylio griovį, už kurio kyla dar vienas iki 3 m aukščio pylimas. Šie konstrukciniai piliakalnio elementai buvo apardyti žmogaus kasant juose duobes, imant žvyrą, ariant. Archeologinių tyrimų metu rastas 0,6 – 1,8 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame aptikti pavieniai radiniai bei jų sankaupos – lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi pavyzdžiai, dvi žalvarinės įvijos ir skardelė. Gynybinės paskirties Bartkūnų piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. II p. – II tūkst. pradžia. Tai – valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas.
Anot vietinių žmonių pasakojimų, seniai seniai į Bartkūnų apylinkes atsikėlė ponas, pavarde Bartkus. Būdamas žiaurus baudžiauninkų atžvilgiu, jis greit pasistatė dvarą Bartkūnų kaimo rytinėje dalyje. Išgirdęs, kad baudžiauninkai su dideliu pykčiu, prakeiksmais apie jį atsiliepia, ponas susimąstė ir suprato, kad labai nusidėjo juos skriausdamas. Pati patarė jam ant kalno pastatyti koplyčią, kad baudžiauninkai čia galėtų melstis ir dėkoti Dievui bei pačiam ponui. Šis paklausė ir pastatė koplyčią. Bartkus buvo patenkintas, kad žmonės mažiau jį peikė, tačiau šie už viską vis tiek dėkojo Dievui, o ne ponui. Tad prieš vienas iškilmingas pamaldas išdidžiai įžengęs į koplyčią Bartkus sušuko: “Tau, Dieve, nebus maldų, o man kišenėj – znoko!”. Tuo metu iš giedro dangaus trenkė perkūnas ir koplyčia prasmego kalne, o vietoj pono dvaro atsivėrė nedidelis ežerėlis.
Kiaurymė ant kalno jau seniai užsmuko. Baigia išnykti ir ežerėlis, atsiradęs dvaro vietoje, – dabar joje tik liūnas. Kaimas, esantis vakarinėje kalno pusėje, vadinamas Bartkūnais, o rytinėje – Liūnais. Pats kalnas vietinių gyventojų pramintas Koplyčkalniu. Koordinatės: 55.131642 24.850026.
Bartkūnų piliakalnis, vadinamas Koplyčkalniu, stūkso Pivonijos seniūnijoje, Bartkūnų kaimo rytinėje dalyje. Jo šlaitai statūs, 7-15 m aukščio, apaugę medžiais. Aikštelė – trikampio formos, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, maždaug 27×17 m dydžio. Piliakalnis turi tris pylimus: pietvakariniame šlaite supiltas iki 3 m aukščio pylimas, šiaurės rytuose – kitas, siekiantis 1 m, kurio išorinis šlaitas nusileidžia į iš dalies užslinkusį ir medžiais apaugusį 1 m gylio griovį, už kurio kyla dar vienas iki 3 m aukščio pylimas. Šie konstrukciniai piliakalnio elementai buvo apardyti žmogaus kasant juose duobes, imant žvyrą, ariant. Archeologinių tyrimų metu rastas 0,6 – 1,8 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame aptikti pavieniai radiniai bei jų sankaupos – lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi pavyzdžiai, dvi žalvarinės įvijos ir skardelė. Gynybinės paskirties Bartkūnų piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. II p. – II tūkst. pradžia. Tai – valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas.
Anot vietinių žmonių pasakojimų, seniai seniai į Bartkūnų apylinkes atsikėlė ponas, pavarde Bartkus. Būdamas žiaurus baudžiauninkų atžvilgiu, jis greit pasistatė dvarą Bartkūnų kaimo rytinėje dalyje. Išgirdęs, kad baudžiauninkai su dideliu pykčiu, prakeiksmais apie jį atsiliepia, ponas susimąstė ir suprato, kad labai nusidėjo juos skriausdamas. Pati patarė jam ant kalno pastatyti koplyčią, kad baudžiauninkai čia galėtų melstis ir dėkoti Dievui bei pačiam ponui. Šis paklausė ir pastatė koplyčią. Bartkus buvo patenkintas, kad žmonės mažiau jį peikė, tačiau šie už viską vis tiek dėkojo Dievui, o ne ponui. Tad prieš vienas iškilmingas pamaldas išdidžiai įžengęs į koplyčią Bartkus sušuko: “Tau, Dieve, nebus maldų, o man kišenėj – znoko!”. Tuo metu iš giedro dangaus trenkė perkūnas ir koplyčia prasmego kalne, o vietoj pono dvaro atsivėrė nedidelis ežerėlis.
Kiaurymė ant kalno jau seniai užsmuko. Baigia išnykti ir ežerėlis, atsiradęs dvaro vietoje, – dabar joje tik liūnas. Kaimas, esantis vakarinėje kalno pusėje, vadinamas Bartkūnais, o rytinėje – Liūnais. Pats kalnas vietinių gyventojų pramintas Koplyčkalniu. Koordinatės: 55.131642 24.850026.
