1941 m. rugpjūčio 1 d. – rugsėjo 26 d. Pivonijos miške, apie 4 km į pietryčius nuo Ukmergės, buvo nužudyta maždaug 7 000 žydų tautybės gyventojų iš Ukmergės ir jos apylinkių. Tai viena masiškiausių žydų žudynių vietų Lietuvoje.

1953 m. pastatytame paminkle įrašyta:
„Čia 1941 m. amžinam poilsiui hitlerinių budelių ir jų vietinių pagalbininkų kulkų pakirsti atgulė 10 239 nekalti Lietuvos piliečiai – žydų tautos sūnūs ir dukros, seneliai ir kūdikiai. Tegul jų nekaltas kraujas pažadina kiekvieno sąžinę, kad daugiau niekad nebūtų žudomi žmonės.“

Holokausto vieta yra Ukmergės rajone, Pivonijos seniūnijoje, Graužiečių kaime. Ji paskelbta nacionalinės reikšmės kultūros paminklu. Teritorija užima 12 315 m² plotą, joje supilta 15 antkapinių žemės sampilų. Kasmet pirmąjį rugsėjo sekmadienį vidurdienį prie paminklo vyksta minėjimas, skirtas žydų tautos tragedijai.

Iki Antrojo pasaulinio karo beveik pusė Ukmergės miesto gyventojų buvo žydai. Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ėmėsi šios tautos genocido. Karo pradžioje Vaitkuškio dvare buvo įkurtas getas, į kurį suvaryta Ukmergės ir apylinkių žydų bendruomenė. Iš ten jie buvo vežami į Pivonijos mišką.

Masinės egzekucijos vyko 1941 m. rugpjūčio 1, 8, 19 d., rugsėjo 5, 18 ir 26 d. Jų metu nužudyta ir užkasta apie 6 350–7 000 žmonių.

1958 m. Pivonijos miške buvo perlaidoti 88 žydų ir kitų tautybių žmonių palaikai, perkelti iš Antakalnio II kaimo (Lyduokių seniūnija). Jie buvo aukos, žuvusios per 1941 m. liepos 10 d. įvykdytą egzekuciją.

V. Ivanauskienės foto