Užsukite į Ukmergę – vieną seniausių Lietuvos miestų, garsėjantį autentišku senamiesčiu, išraiškingais istoriniais pastatais ir akmenimis grįstomis gatvėmis. Miestas, kurio istorija siekia XIV amžių, išsaugojo išskirtinį kultūros ir architektūros paveldą bei šiandien vis labiau atsiveria kiekvienam lankytojui.
Įsivaizduokite miestą, kur kiekviena gatvė veda ne tik į lankytinas vietas, bet ir pasitinka atvirumu. Tai – Ukmergė visiems. Čia kiekvienas gali jaustis laukiamas: jaunas ar vyresnis, vietinis ar svečias, einantis tvirtu žingsniu ar keliaujantis ratukais.
Ukmergė kuria erdves, kurios yra prieinamos, saugios ir patogios visiems. Tai miestas, kuriame istorinis paveldas darniai dera su šiuolaikiška infrastruktūra, o bendruomeniškumas remiasi pagarba kiekvienam žmogui.
Šis maršrutas – ne tik pažintis su išskirtinėmis miesto vietomis. Tai ir žingsnis link visuomenės, kurioje kiekvienas yra matomas, girdimas ir vertinamas. Kviečiame keliauti šiuo maršrutu ir atrasti Ukmergę kaip pavyzdį – miestą, kuriame rūpinamasi visais be išimties.
1. Miniatūrų parkas „Mini Lietuva“
Ukmergėje įgyvendintas išskirtinis kultūrinis projektas „Mini Lietuva“ kviečia lankytojus patirti visos Lietuvos architektūrinę ir istorinę įvairovę vienoje erdvėje. Tai – sumažintas šalies teritorijos modelis, kuriame tiksliai atkartoti svarbiausi pastatai iš įvairių savivaldybių: nuo istorinių dvarų ir sakralinių objektų iki moderniosios architektūros pavyzdžių.
„Mini Lietuva“ – tai unikali pažintinė erdvė, leidžianti per vieną apsilankymą „apkeliauti“ visą šalį, pajusti jos skirtingų vietovių charakterį ir pasigrožėti kruopščiai atkurtomis detalėmis.
2. Prezidento Antano Smetonos biustas
Ukmergėje, A. Smetonos ir B. Dirmanto gatvių sankirtoje, stovi biustas vienam svarbiausių modernios Lietuvos valstybės kūrėjų, pirmajam Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai. Iš bronzos pagaminta 90 cm aukščio skulptūra, pastatyta ant 1,8 m postamento, atkartoja XX a. 4-ojo dešimtmečio paminklą, stovėjusį toje pačioje vietoje. Biustą atkūrė vilnietis skulptorius, bronzos liejimo meistras Rolandas Šmitas.
3. Buvusi „Talmud Tora“ pradinė mokykla
Miesto centre atgimęs pastatas savo istoriją skaičiuoja nuo 1898 metų, kai buvo pastatytas kaip pradinė mokykla, kurią mecenavo iš Ukmergės kilęs garsus Šiaulių fabrikantas Chaimas Frenkelis. Iki pat Antrojo pasaulinio karo joje mokėsi berniukai iš neturtingų žydų šeimų. Pokariu sovietai mokyklą nacionalizavo. Iki 2009-ųjų buvusioje žydų berniukų mokykloje veikė Ukmergės vaikų dailės mokykla. Nuo 2019-ųjų Ukmergėje duris atvėrė Tolerancijos centras, kuriame buriasi miesto bendruomenė, vyksta kultūriniai, edukaciniai renginiai.
4. Buvusi Didžioji žydų sinagoga
Ukmergės Didžioji sinagoga buvo svarbus dvasinis, kultūrinis ir bendruomeninis centras. Pirmą kartą ji paminėta 1721 m., tačiau manoma, kad kahalas ir sinagoga veikė jau XVII a. pabaigoje. Sinagoga kelis kartus buvo sunaikinta gaisrų, tačiau visada atstatyta. 1851 m. pradėtas perstatymas, sinagoga tapo mūriniu pastatu, kurio puošyboje susipynė baroko ir klasicizmo stilių elementai. Po 1941 m. veikla nutrūko, o apie 1953 m. pastate įkurtas Ukmergės sporto centras.
5. Ukmergės „Vienuolyno alėja“
Miesto alėją puošia smulkiosios architektūros objektai ir įvairūs meno kūriniai. Čia galima rasti meno projektą „Kubas“, dažais nutapytą ir įvilktą į plieno rūbą piešinį „Knyga suartina“, esantį ant knygyno „Knygų namai“ sienos, „Pepę Ilgakojinę“, patupdytą ant Ukmergės meno mokyklos muzikos skyriaus stogo, „Haiku“ arba poezijos suolelį.
6. Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia
1745 m. čia pastatyta medinė pijorų bažnyčia ir vienuolynas, vėliau caro valdžios uždaryti ir nugriauti. 1865–1869 m. šioje vietoje iškilo Švč. Trejybės stačiatikių cerkvė, o 1919 m. pastatas grąžintas katalikams. Po 1925 m. kilusio gaisro bažnyčia suremontuota ir perstatyta. 1948 m. ji nacionalizuota, paversta sandėliu, o nuo 1980 m. čia įkurti Santuokos rūmai ir Civilinės metrikacijos skyrius. Atkūrus nepriklausomybę, bažnyčia grąžinta tikintiesiems.
7. Skulptūra „Šuo Keksas“
Tai žaismingas Ukmergės miesto simbolis, įkurdintas pačioje miesto širdyje. Šią granitinę su bronzinėmis detalėmis skulptūrą sukūrė ukmergiškis skulptorius Ričardas Širvelis. Apie 60 cm aukščio ir panašaus pločio, sveriantis apie 100 kg šunelis įsitaisęs prie gatvės apšvietimo žibinto. Pasak legendos, patrynus šuneliui Keksui nosį, jis įsimena žmogaus kvapą ir sergsti jį visą gyvenimą. Keksas saugo ne tik Ukmergės miesto žmonės, bet ir jį aplankiusius turistus, jei tik šie nepasididžiuoja paglostyti jo nosytės.
8. Pilies parkas
XIV a. sudegus medinei piliai ant piliakalnio, ant kitos kalvos, kitapus Vilkmergėlės upelio, buvo pastatyta mūrinė pilis. Nuo tada Ukmergės miestas ėmė augti, jam suteiktos Magdeburgo teisės. Pilis galutinai sunyko XVIII a. pabaigoje, o šios pilies istorija apipinta legendomis. Dabar šioje vietoje žaliuoja Pilies parkas, kurio šlaitai atveria nuostabią miesto panoramą. Naujai renovuotame pilies parke įrengtos 3 apžvalgos bei vaikų žaidimo aikštelės.
9. Senosios gaisrinės bokštas
18 metrų aukščio gaisrinės bokštas pastatytas XIX a. pab. Gaisrinės bokšto apžvalgos aikštelėje kabojo varpas, kuris tarnavo ir kaip miesto laikrodis, pranešinėjęs miestiečiams valandas. Ugniagesių komandos budėtojai, pagal anuomet galiojusią tvarką, iš bokšto viršutinės aikštelės dieną naktį stebėdavo, kas vyksta mieste bei jo apylinkėse. Dabar šis unikalus statinys – puiki vieta pasižvalgyti po miestą.
10. Paminklas Lietuvos nepriklausomybei „Lituania Restituta“
Kęstučio aikštėje stovintis paminklas pastatytas 1930 m. Ant paminklo pavaizduota vaidilutė, kurstanti aukurą ir įrašas lotynų kalba „Lituania Restituta“ – Lietuva atkurta. Tarpukario spaudoje buvo rašoma, kad tuo metu tai buvo aukščiausias paminklas Lietuvoje, kurio aukštis siekė 16,7 m. Paminklas nugriautas 1950 m., o nugriovus toje pačioje vietoje ir užkastas. Prasidėjus atgimimui, nutarta atstatyti pirmąjį paminklą remiantis išlikusiais piešiniais ir brėžiniais. 1989 m. buvo organizuota talka Kęstučio aikštėje, kurios metu iškastos apatinė ir viršutinė 6 m obelisko dalis.
11. Ukmergės kraštotyros muziejus
Nuo Ukmergės kraštotyros muziejaus įkūrimo 1944 m., iš vieno pastato į kitą jis kėlėsi net kelis kartus. Dabar muziejus įsikūręs buvusio kino teatro „Draugystė“ patalpose. Naujai įrengta nuolatinė Ukmergės kraštotyros muziejaus ekspozicija pristato Ukmergės krašto istoriją ir kultūrą, kaip neatsiejamą Lietuvos istorijos dalį.
12. „Balandžių kampelis“
Legendinės grupės „Antis“ dainos eilutė „Balandžių daug Ukmergėj…“ 2016 m. virto realybe- tarptautinio metalo meno plenero metu miestui padovanota 15 balandžių skulptūrų. 2018 m. sukurtas interaktyvus maršrutas „Dainuojantys Ukmergės balandžiai“, kviečiantis pažinti miestą per muziką ir meną. Nuskenavus šalia skulptūrų esančius QR kodus, galima išgirsti lietuviškas dainas. Įspūdingiausias taškas – prie Vilkmergėlės upelio įsikūręs „Balandžių kampelis“, kuriame nutūpę net devyni miesto balandžiai.
13. Ukmergės piliakalnis
Tai sena kalva, gynybiniais tikslais naudota jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. XIII a. pradžioje piliakalnio, esančio Šventosios ir Vilkmergėlės santakoje, viršuje stovėjo medinė pilis. Įdomu, kad tokią natūraliai susiformavusią apžvalgos aikštelę miesto centre turi tik du Lietuvos miestai – Vilnius ir Ukmergė. Ukmergės piliakalnis – valstybės saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Jo statūs šlaitai siekia iki 16 m aukštį, o į viršūnę veda serpantininis takas su metalinio tinklo turėklais ir integruotu apšvietimu.
Dėl ekskursijos su gidu kreiptis:
Ukmergės kraštotyros muziejus.
Kęstučio a. 9, Ukmergė.
+370 340 63340
+370 648 69548
ekskursijos@ukmergesmuziejus.lt
Dėl turizmo informacijos kreiptis:
„Mūsų krautuvėlė“
Kauno g. 1, Ukmergė.
+370 603 10550
turizmas@ukmergesmuziejus.lt
Dėl asmenų su negalia klausimų kreiptis:
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius
Kęstučio a. 3, Ukmergė.
+370 644 88901
d.mickus@ukmerge.lt