Senamiestis
Greta garsiausių didžiųjų Lietuvos miestų senamiesčių verta paminėti ir nepagrįstai užmirštą Ukmergės senamiestį. Tai gerai išlikęs XIX-XX a. pr. urbanistikos paminklas,turintis charakteringų to meto statinių. Nors Ukmergės gyvenvietė egzistavo jau XIII a., oficialus rašytinis miesto paminėjimas datuojamas 1333 m. H. Vartbergės kronikoje, kur minima medinė pilis ant piliakalnio. Dėl ilgai trukusių kovų, gaisrų ir kitų […]
Baltijos kelio ženklai Ukmergės rajone
1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau kaip 600 kilometrų ilgio gyvoji žmonių grandinė – Baltijos kelias – sujungė Lietuvą, Latviją ir Estiją. Ši taiki politinė demonstracija buvo surengta minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto ir slaptųjų protokolų metines. Šiais dokumentais buvo panaikinta Baltijos šalių nepriklausomybė, o Sovietų Sąjungai suteikta galimybė išplėsti įtaką Vidurio ir Rytų Europoje bei […]
Deltuvos (Vilkmergės) mūšio vieta
Žalgirių kaime, netoli Deltuvos kapinių, stovi Deltuvos mūšio vietą žymintis, Prancūzijos ir Rusijos vėliavų spalvomis margintas obeliskas. Paminklas pastatytas 1998 m., jo autorius – G. Karvelis. Įrašas akmenyje mums primena: „Šiame lauke 1812-06-28 susirėmė prancūzų ir rusų kariuomenių korpusai”. Istorijoje Deltuvos mūšis, žinomas kaip „Vilkmergės mūšis”, svarbus tuo, jog žymi vieną pirmųjų Napoleono Bonaparto armijos […]
Pabaisko mūšio vieta
Pabaisko mūšis įvyko 1435 m. rugsėjo 1 d. apie 10 km į pietus nuo Ukmergės, tiksliau, prie Žirnajų ežero ir iš jo ištekančio Žirnajos upelio, tarp pretendentų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą – Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos kariuomenių. Šis mūšis yra vienas svarbesnių Lietuvos istorijos įvykių, didžiausias viduramžių mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje. Jo metu Lietuvos […]
Žydų žudynių vieta ir kapai
1941 m. rugpjūčio 1 d. – rugsėjo 26 d. Pivonijos miške, apie 4 km į pietryčius nuo Ukmergės, buvo nužudyta maždaug 7 000 žydų tautybės gyventojų iš Ukmergės ir jos apylinkių. Tai viena masiškiausių žydų žudynių vietų Lietuvoje. 1953 m. pastatytame paminkle įrašyta:„Čia 1941 m. amžinam poilsiui hitlerinių budelių ir jų vietinių pagalbininkų kulkų pakirsti […]
Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas
Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas įkurtas vaizdingoje trijų upių – Šventosios, Mūšios ir Siesarties – santakoje, šalia respublikinės reikšmės kelio Ukmergė – Utena, 6-jame kilometre. 70 ha apimančio parko teritoriją raižo upių vingiai, o statūs šlaitai pereina į pušynų jungiamus upių slėnius. 1993 m. parkas pradėtas kurti monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva. Per 1993-2003 m. laikotarpį jame pastatyti Kryžiaus keliai su 14 ornamentuotų ąžuolinių kryžių, […]
Kopūstėlių raketinė bazė
Vaizdinguose miškuose tarp Ukmergės ir Veprių, prie Šventosios upės, tris dešimtmečius (1958-1988 m.) buvo įsikūrusi sovietų armijos Kopūstėlių raketinė bazė. Paskutinės raketos iš Kopūstėlių miškų išgabentos 1988 m., kai buvo priimtas bendras Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl mažo ir vidutinio nuotolio raketų likvidavimo. Statybos Kopūstėlių miškuose prasidėjo apie 1958 m. Kopūstėliai buvo […]
Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos gimtosios sodybos vieta
1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio k., Taujėnų valsčiuje, mažažemių valstiečių Jono ir Julijonos Smetonų šeimoje gimė sūnus – Antanas Smetona. Jis buvo šeštas vaikas iš septynių užaugusių Smetonų šeimoje. Aukštaitiškos pirkios, kurioje gimė būsimasis visuomenės ir kultūros veikėjas, publicistas, 1918 m. vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataras ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, nebėra – […]
Poeto Vlado Šlaito gimtoji sodyba – muziejus
2005 m., minint poeto Vlado Šlaito 85-ąsias gimimo metines, gimtojoje jo sodyboje, Žemaitkiemyje, įrengtas poetui skirtas atminimo kambarys. Jame atkurta autentiška Vlado Šlaito namų aplinka, įrengta ekspozicija. Namo sieną puošia medinė memorialinė lenta, kurios užrašas skelbia: „Šiame namelyje gyveno išeivijos poetas Vladas Šlaitas”. Vladas Šlaitas gimė 1920 m. rugsėjo 27 d. Čeliabinske, Rusijoje. 1921 m. […]
Baro konfederacijos koplytėlė
Veprių miestelyje, dešinėje kelio Vepriai – Deltuva pusėje, stovi valstybės saugomas regioninės reikšmės istorinis ir architektūrinis kultūros paveldo objektas – Baro konfederacijos koplytėlė. Ji pastatyta apie 1772-1798 m. Baro konfederacijai ir į šiaurę nuo miestelio Simono Kosakovskio vedamų konfederatų laimėtiems mūšiams prieš Rusijos kariuomenės dalinius atminti. Vepriuose esanti koplytėlė yra vienas iš trijų Lietuvoje esančių paminklų, skirtų […]