1933 m. vasario 2 d., apie 20 val. 30 min., tarp dviejų netoli Žemaitkiemio miestelio esančių kaimų – Kliepšių ir Rundžių, nukrito akmeninis meteoritas, chondritas. Lietuvoje iš viso per pastaruosius beveik 150 metų regėti ir rasti keturi meteoritai: Juodžių, kritęs 1877 m. birželio 17 d. Panevėžio rajone, Akmenės, oficialiuose dokumentuose minimas 1908 m. gegužės 25 d., Andrioniškio, žemę pasiekęs 1929 m. vasario 9 d. Anykščių rajone, ir Žemaitkiemio, kuris yra ne tik didžiausias, bet ir paskutinis – vėliau šių kosminių kūnų kritimo atvejų šalyje neužfiksuota.
Pasiekę žemę meteoritai krenta nevienoda jėga: jie arba giliai įsirėžia į žemę, arba gula tiesiai ant jos. Kaip rašė prof. Kazys Sleževičius (1890 – 1953), Žemaitkiemio meteorito dalys buvo rastos labai greitai, kadangi jų paiešką lengvino žemės paviršių nuklojusi plona sniego danga. Iš viso tuomet pievose ir laukuose, sodybų teritorijose bei Kliepšių ežero pakrantėje rasta 20 Žemaitkiemio meteorito gabalų, kurių didžiausias svėrė 7,3 kg, o bendra radinių masė siekė virš 42 kg, išsibarsčiusių beveik apskritos formos plote, kurio skersmuo – maždaug 2,5 km. Pasak prof. Mykolo Kaveckio (1889 – 1969), detaliai aprašiusio visus 20 Žemaitkiemio meteorito egzempliorių, iš rastų meteorito gabalų sudaryti vieno negalima, nes surinktos ne visos nukritusio meteorito dalys – keli didesni gabalai, pramušę Kliepšių ežero ledą, pradingo. Profesoriaus nuomone, visas Žemaitkiemio meteorito svoris turėtų būti virš 50 kg.
Šiuo metu Žemaitkiemio meteorito pavyzdžiai yra saugomi Gamtos istorijos muziejuje Londone, Rusijos MA Vernadskio institute, Čekijos nacionaliniame muziejuje Prahoje, Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto Mineralų muziejuje, Vilniaus universiteto Geologijos muziejaus Geologijos ir mineralogijos katedros meteoritų kolekcijoje bei Ukmergės kraštotyros muziejuje. Tai iš tiesų unikalus iš dangaus nukritęs paveldas – žemės branduolio analogas, mūsų planetos bendraamžis.
1933 m. vasario 2 d., apie 20 val. 30 min., tarp dviejų netoli Žemaitkiemio miestelio esančių kaimų – Kliepšių ir Rundžių, nukrito akmeninis meteoritas, chondritas. Lietuvoje iš viso per pastaruosius beveik 150 metų regėti ir rasti keturi meteoritai: Juodžių, kritęs 1877 m. birželio 17 d. Panevėžio rajone, Akmenės, oficialiuose dokumentuose minimas 1908 m. gegužės 25 d., Andrioniškio, žemę pasiekęs 1929 m. vasario 9 d. Anykščių rajone, ir Žemaitkiemio, kuris yra ne tik didžiausias, bet ir paskutinis – vėliau šių kosminių kūnų kritimo atvejų šalyje neužfiksuota.
Pasiekę žemę meteoritai krenta nevienoda jėga: jie arba giliai įsirėžia į žemę, arba gula tiesiai ant jos. Kaip rašė prof. Kazys Sleževičius (1890 – 1953), Žemaitkiemio meteorito dalys buvo rastos labai greitai, kadangi jų paiešką lengvino žemės paviršių nuklojusi plona sniego danga. Iš viso tuomet pievose ir laukuose, sodybų teritorijose bei Kliepšių ežero pakrantėje rasta 20 Žemaitkiemio meteorito gabalų, kurių didžiausias svėrė 7,3 kg, o bendra radinių masė siekė virš 42 kg, išsibarsčiusių beveik apskritos formos plote, kurio skersmuo – maždaug 2,5 km. Pasak prof. Mykolo Kaveckio (1889 – 1969), detaliai aprašiusio visus 20 Žemaitkiemio meteorito egzempliorių, iš rastų meteorito gabalų sudaryti vieno negalima, nes surinktos ne visos nukritusio meteorito dalys – keli didesni gabalai, pramušę Kliepšių ežero ledą, pradingo. Profesoriaus nuomone, visas Žemaitkiemio meteorito svoris turėtų būti virš 50 kg.
Šiuo metu Žemaitkiemio meteorito pavyzdžiai yra saugomi Gamtos istorijos muziejuje Londone, Rusijos MA Vernadskio institute, Čekijos nacionaliniame muziejuje Prahoje, Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto Mineralų muziejuje, Vilniaus universiteto Geologijos muziejaus Geologijos ir mineralogijos katedros meteoritų kolekcijoje bei Ukmergės kraštotyros muziejuje. Tai iš tiesų unikalus iš dangaus nukritęs paveldas – žemės branduolio analogas, mūsų planetos bendraamžis.