Šiuo metu pasaulyje rasta iki 200 smūginių kraterių, susiformavusių meteoritams atsitrenkus į Žemės paviršių. Šie krateriai yra išskirtinės, kosminės kilmės geologinės struktūros, geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų talpyklos. Lietuvos teritorijoje kol kas rasti du smūginiai krateriai: Veprių krateris Ukmergės rajone, Šventosios upės slėnyje, Veprių seniūnijos teritorijoje, bei Mizarų krateris prie Druskininkų, palaidoti po nuosėdine danga.
Veprių meteoritinio kraterio skersmuo – apie 8 km. Jis atrastas 1978 m. gręžinyje aptikus itin aukšto slėgio paveiktų uolienų. Krateris susiformavo meteoritinės kilmės, maždaug 300 m skersmens asteroidui trenkus į minkštas nuosėdines paleozojaus uolienas – smiltainį, klintį, todėl jo gylis buvo per 500 m. Vėliau kraterį užpildė po sprogimo sukritusios atgal ar ledynmečiais nuo šlaitų suplautos uolienų nuolaužos, virš kurių susidarė sluoksniuota molio ir smėlio storymė. Viršutiniai sluoksniai susiklojo juros periode, nedideliame ežere, kuris susidarė krateryje. Pagal nuosėdų amžių nustatyta, kad meteoritas krito prieš 150 – 160 milijonų metų. Dar vėliau kraterį užklojo kvartero nuosėdos, tad dabar duomenys apie kraterį ir jo uolienas gaunami tik gręžiniais. Veprių krateris yra didžiausias atrastas meteoritinis krateris Lietuvos teritorijoje.
Šiuo metu pasaulyje rasta iki 200 smūginių kraterių, susiformavusių meteoritams atsitrenkus į Žemės paviršių. Šie krateriai yra išskirtinės, kosminės kilmės geologinės struktūros, geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų talpyklos. Lietuvos teritorijoje kol kas rasti du smūginiai krateriai: Veprių krateris Ukmergės rajone, Šventosios upės slėnyje, Veprių seniūnijos teritorijoje, bei Mizarų krateris prie Druskininkų, palaidoti po nuosėdine danga.
Veprių meteoritinio kraterio skersmuo – apie 8 km. Jis atrastas 1978 m. gręžinyje aptikus itin aukšto slėgio paveiktų uolienų. Krateris susiformavo meteoritinės kilmės, maždaug 300 m skersmens asteroidui trenkus į minkštas nuosėdines paleozojaus uolienas – smiltainį, klintį, todėl jo gylis buvo per 500 m. Vėliau kraterį užpildė po sprogimo sukritusios atgal ar ledynmečiais nuo šlaitų suplautos uolienų nuolaužos, virš kurių susidarė sluoksniuota molio ir smėlio storymė. Viršutiniai sluoksniai susiklojo juros periode, nedideliame ežere, kuris susidarė krateryje. Pagal nuosėdų amžių nustatyta, kad meteoritas krito prieš 150 – 160 milijonų metų. Dar vėliau kraterį užklojo kvartero nuosėdos, tad dabar duomenys apie kraterį ir jo uolienas gaunami tik gręžiniais. Veprių krateris yra didžiausias atrastas meteoritinis krateris Lietuvos teritorijoje.
