Veprių krašto muziejus įkurtas 1967 m. mokytojo Jono Žentelio iniciatyva, asmeninės kolekcijos pagrindu. Tuometinėje Veprių vidurinėje mokykloje atsiradus laisvų patalpų, Žentelis iš aplink griaunamų sodybų ėmė rinkti ir vežti čia įvairius daiktus, daugiausia, – namų apyvokos įnagius bei darbo įrankius. Pirmosios muziejaus patalpos, į kurias niekas nepretendavo, buvo keturi senojo mokyklos bendrabučio kambariai, Jono Žentelio atsidavimo dėka per porą metų gausiai užpildyti eksponatais. Veprių vidurinės mokyklos visuomeninis muziejus paminėtas ir 1969 m. išleistame respublikiniame visuomeninių muziejų kataloge. 1985 m. jis įvertintas kaip „Aukštos kultūros muziejus”.
Įdomesnius daiktus, vėliau tapusius eksponatais, Jonas Žentelis rinko po Veprių apylinkes ir tolimesnius kaimus keliaudamas pėstute ar mindamas dviratį, kai kur už „ačiū”, kai kur už saujelę saldainių sugebėdamas muziejui parūpinti išties unikalių vertybių. Rizikuodamas užsitraukti valdžios nemalonę, sovietmečiu muziejininkui netgi pavyko ateities kartoms išsaugoti Ukmergės rajone stovėjusių koplytstulpių. 1993 m. Salomėjos Nėries kolūkio valdybos pirmininko Stepono Jankeliūno iniciatyva pastačius naują pastatą, muziejus persikėlė į dabartines patalpas. 1995 m. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Veprių krašto muziejus buvo perduotas Ukmergės kraštotyros muziejaus žinion ir tapo jo skyriumi.
Šiuo metu Veprių krašto muziejuje saugomi daugiau nei 8000 eksponatų, kurių vertingiausi – archeologiniai, etnografiniai bei sakraliniai. Muziejuje ekspozicija suskirstyta į krašto istoriją, kultūrą ir švietimą, sakralinį meną bei buities amatus atspindinčias temas. Čia taip pat sukauptas gausus tremties ir rezistencijos archyvas, surinkta gausi medžiaga apie žymius Veprių krašto žmones. Labiausiai stebina tai, kad šį neįkainojamą darbą atliko vienas žmogus – Jonas Žentelis. Ir šis nuostabos jausmas apima kiekvieną kartą peržengus Veprių krašto muziejaus slenkstį.
Veprių krašto muziejus įkurtas 1967 m. mokytojo Jono Žentelio iniciatyva, asmeninės kolekcijos pagrindu. Tuometinėje Veprių vidurinėje mokykloje atsiradus laisvų patalpų, Žentelis iš aplink griaunamų sodybų ėmė rinkti ir vežti čia įvairius daiktus, daugiausia, – namų apyvokos įnagius bei darbo įrankius. Pirmosios muziejaus patalpos, į kurias niekas nepretendavo, buvo keturi senojo mokyklos bendrabučio kambariai, Jono Žentelio atsidavimo dėka per porą metų gausiai užpildyti eksponatais. Veprių vidurinės mokyklos visuomeninis muziejus paminėtas ir 1969 m. išleistame respublikiniame visuomeninių muziejų kataloge. 1985 m. jis įvertintas kaip „Aukštos kultūros muziejus”.
Įdomesnius daiktus, vėliau tapusius eksponatais, Jonas Žentelis rinko po Veprių apylinkes ir tolimesnius kaimus keliaudamas pėstute ar mindamas dviratį, kai kur už „ačiū”, kai kur už saujelę saldainių sugebėdamas muziejui parūpinti išties unikalių vertybių. Rizikuodamas užsitraukti valdžios nemalonę, sovietmečiu muziejininkui netgi pavyko ateities kartoms išsaugoti Ukmergės rajone stovėjusių koplytstulpių. 1993 m. Salomėjos Nėries kolūkio valdybos pirmininko Stepono Jankeliūno iniciatyva pastačius naują pastatą, muziejus persikėlė į dabartines patalpas. 1995 m. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Veprių krašto muziejus buvo perduotas Ukmergės kraštotyros muziejaus žinion ir tapo jo skyriumi.
Šiuo metu Veprių krašto muziejuje saugomi daugiau nei 8000 eksponatų, kurių vertingiausi – archeologiniai, etnografiniai bei sakraliniai. Muziejuje ekspozicija suskirstyta į krašto istoriją, kultūrą ir švietimą, sakralinį meną bei buities amatus atspindinčias temas. Čia taip pat sukauptas gausus tremties ir rezistencijos archyvas, surinkta gausi medžiaga apie žymius Veprių krašto žmones. Labiausiai stebina tai, kad šį neįkainojamą darbą atliko vienas žmogus – Jonas Žentelis. Ir šis nuostabos jausmas apima kiekvieną kartą peržengus Veprių krašto muziejaus slenkstį.
