Ši akmens mūro šventovė pastatyta 1818 m., o pašventinta 1820 m. buvo stačiakampio plano, bebokštė, su fasaduose susipynusiais klasicizmo ir romantizmo architektūros bruožais. Tačiau, po 1931 – 1935 m. rekonstrukcijos Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios planinė struktūra ir eksterjeras stipriai pakito – statinio erdvė buvo tarsi apsukta: buvusio pagrindinio fasado gale primūryta apsidė ir dvi zakristijos, o buvusios apsidės gale – portikas – įėjimas.
Dabartinė bažnyčia yra kryžminio plano, trijų navų, halinio tipo, bebokštė. Bažnyčios fasaduose derinta akmens mūro faktūra su lygiomis tinkuotomis plokštumomis; panaudotos neoklasicizmo, neoromantizmo ir neobaroko architektūros formos. Pagrindinio fasado portalą įrėmina porinės kolonos, remiančios trikampį frontoną. Virš bažnyčios durų, pusapskritėje nišoje, įkomponuotas Kristaus atvaizdas, aliktas mozaikos technika. Fasado kampus puošia poriniai piliastrai. Virš antablemento kyla aukštas parapetas su baliustradomis, šoniniais stulpeliais, puoštais dekoratyvinėmis vazomis ir skulptūromis. Fasado viršuje, virš lenktų formų atiko, kyla Kristaus figūra su kryžiumi, o parapeto šonuose − Šv. Apaštalų Petro ir Povilo skulptūros. Vykdant rekonstrukciją, bažnyčios šoninių fasadų langai buvo paaukštinti, apjuosti rustuoto tinko apvadais. Zakristijų priestatai žemi, apsidė – aukšta. Jos viduryje išsiskiria niša su mozaika.
Šalia bažnyčios esanti varpinė buvo pastatyta 1836 m.
Ši akmens mūro šventovė pastatyta 1818 m., o pašventinta 1820 m. buvo stačiakampio plano, bebokštė, su fasaduose susipynusiais klasicizmo ir romantizmo architektūros bruožais. Tačiau, po 1931 – 1935 m. rekonstrukcijos Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios planinė struktūra ir eksterjeras stipriai pakito – statinio erdvė buvo tarsi apsukta: buvusio pagrindinio fasado gale primūryta apsidė ir dvi zakristijos, o buvusios apsidės gale – portikas – įėjimas.
Dabartinė bažnyčia yra kryžminio plano, trijų navų, halinio tipo, bebokštė. Bažnyčios fasaduose derinta akmens mūro faktūra su lygiomis tinkuotomis plokštumomis; panaudotos neoklasicizmo, neoromantizmo ir neobaroko architektūros formos. Pagrindinio fasado portalą įrėmina porinės kolonos, remiančios trikampį frontoną. Virš bažnyčios durų, pusapskritėje nišoje, įkomponuotas Kristaus atvaizdas, aliktas mozaikos technika. Fasado kampus puošia poriniai piliastrai. Virš antablemento kyla aukštas parapetas su baliustradomis, šoniniais stulpeliais, puoštais dekoratyvinėmis vazomis ir skulptūromis. Fasado viršuje, virš lenktų formų atiko, kyla Kristaus figūra su kryžiumi, o parapeto šonuose − Šv. Apaštalų Petro ir Povilo skulptūros. Vykdant rekonstrukciją, bažnyčios šoninių fasadų langai buvo paaukštinti, apjuosti rustuoto tinko apvadais. Zakristijų priestatai žemi, apsidė – aukšta. Jos viduryje išsiskiria niša su mozaika.
Šalia bažnyčios esanti varpinė buvo pastatyta 1836 m.
