Už kelių kilometrų nuo Veprių miestelio, Kultuvėnų kaime, nors apylinkės vadinamos Sližių kraštu, ant kalnelio, tarp tvenkinių ir išlikusių senų parko medžių, stovi Sližių dvaras. Nors dvaro anatomija byloja XIX a. statybas, tam tikros architektūros detalės rodo, kad tuo metu Sližių dvaras galėjo būti perstatytas, prieš tai būta ankstyvesnio. Pagrindinis dvaro rūmas yra medinis, iškilęs ant aukšto mūrinio puošnaus cokolio su rūsiais. XIX a. pab. dvaro sodybos savininkas buvo Belinskis, iš kurio, tikėtina, dvarą įsigijo dvarininkai Rembowskai (Rambauskai). Tarpukario dvaro parceliacijos žemėlapyje matyti didžiulis dvarą supęs sodas. Kelios senosios obelys čia auga ir džiugina vaisiais ligi šiol, jas „saugo” šimtamečių ąžuolų eilė bei liepų alėja. Senasis parkas tapo puikia buveine įvairiausiems paukščiams visais metų laikais: žiemą čia aptinkami kėkštai, dagiliai, įvairios zylės, geniai, o štai pavasarį – vasarą ūkauja pelėdos, tulžiai, pečialindos, garniai, matytas ir vapsvaėdis.

Sližių dvare veikia lietuviškų gėrimų gamyklėlė. Gėrimai gaminami iš Lietuvoje augančių sėklų, žiedų ir šaknų – gilių, kiaulpienių šaknų, morkų, liepžiedžių, pušų pumpurų. Planuojant atvykti iš anksto, galima užsisakyti edukacinius-degustacinius užsiėmimus, galima išgerti vietoje gaminamo gėrimo.