1572 m. Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus pastangomis Šešuoliuose buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia ir įsteigta parapija. 1698-aisiais Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Brzostovskis bažnyčią atnaujino, o 1751 m. ją vėl perstatė vyskupas Mykolas Zienkovičius (Zenkavičius). Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia yra regioninės reikšmės architektūrinis, dailės ir sakralinis kultūros paveldo objektas.
Ši šventovė – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių liaudiško baroko bažnyčių. Ji dvibokštė, vienanavė, halinio tipo, turi trisienę apsidę ir dvi zakristijas. Vakarinis ir rytinis bažnyčios fasadai simetriški, šiaurinis ir pietinis – skirtingų plokštumų. Bokštų viršūnėse ir frontono viršuje matyti apskardinti šalmai su ažūriniais metalo kryžiais, virš apsidės – taip pat šalmas su kryžiumi. Pagrindinio fasado frontonas yra lanko kontūro, fasadą horizontaliai į du tarpsnius dalina karnizas su stogeliu. Langų ir durų angos – stačiakampės. Bažnyčios fasadų apdailai ir puošybai panaudoti mediniai profiliuoti karnizai, langų bei durų apvadai, vertikalus medinių lentelių apkalimas, šoninių sienų piliastrai, kryžius galinėje apsidės sienoje. Jos viduje matomi dekoro elementai – skulptūros, monumentaliosios tapybos kūriniai, stiuko bei gipso lipdiniai. Bažnyčioje paminkliniai yra: didysis barokinis Švč. Mergelės Marijos altorius, kairysis, šoninis, barokinis Šv. Onos altorius su tabernakuliu, dešinysis, šoninis, barokinis Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios altorius su tabernakuliu, procesijų altorėliai bei vargonai.
1572 m. Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus pastangomis Šešuoliuose buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia ir įsteigta parapija. 1698-aisiais Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Brzostovskis bažnyčią atnaujino, o 1751 m. ją vėl perstatė vyskupas Mykolas Zienkovičius (Zenkavičius). Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia yra regioninės reikšmės architektūrinis, dailės ir sakralinis kultūros paveldo objektas.
Ši šventovė – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių liaudiško baroko bažnyčių. Ji dvibokštė, vienanavė, halinio tipo, turi trisienę apsidę ir dvi zakristijas. Vakarinis ir rytinis bažnyčios fasadai simetriški, šiaurinis ir pietinis – skirtingų plokštumų. Bokštų viršūnėse ir frontono viršuje matyti apskardinti šalmai su ažūriniais metalo kryžiais, virš apsidės – taip pat šalmas su kryžiumi. Pagrindinio fasado frontonas yra lanko kontūro, fasadą horizontaliai į du tarpsnius dalina karnizas su stogeliu. Langų ir durų angos – stačiakampės. Bažnyčios fasadų apdailai ir puošybai panaudoti mediniai profiliuoti karnizai, langų bei durų apvadai, vertikalus medinių lentelių apkalimas, šoninių sienų piliastrai, kryžius galinėje apsidės sienoje. Jos viduje matomi dekoro elementai – skulptūros, monumentaliosios tapybos kūriniai, stiuko bei gipso lipdiniai. Bažnyčioje paminkliniai yra: didysis barokinis Švč. Mergelės Marijos altorius, kairysis, šoninis, barokinis Šv. Onos altorius su tabernakuliu, dešinysis, šoninis, barokinis Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios altorius su tabernakuliu, procesijų altorėliai bei vargonai.
