Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią 1787-1790 m. pastatė iš šių vietų kilęs Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas, žymus XVIII a. pab. – XIX a. pr. politinis ir visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir propaguotojas. Tiesa, bažnyčia buvo keletą kartų (1888 m., 1929 m., 1940-1941 m., 1957-1959 m. ir 1970 m.) rekonstruota ir perstatyta.
Medinė Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra liaudiškojo klasicizmo stiliaus. Ji – stačiakampio plano, trijų navų, halinio tipo, su bokšteliu. Pagrindinis bažnyčios fasadas išryškintas keturių kolonų portiku, dailintas liaudiškais pjaustiniais. Šoniniai ir galinis fasadai skaidomi siaurais piliastrais, šoninių fasadų langai – stačiakampiai. Gliniame bažnyčios fasade, centre, kabo krucifiksas. Bažnyčioje saugomi du vertingi dailės kūriniai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą: tai profesionalaus vietos skulptoriaus darbo XIX a. medinė skulptūra “Nukryžiuotasis” ir iš žalvario lietas varpas, kurį 1830 m. Vilniuje išliejo Danielius Vėneris. Tai – vienas iš retų išlikusių šio meistro dirbinių. Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios šventorius apjuostas klasicistinės stilistikos tinkuotais ir akmenėlių mozaika puoštais vartų stulpais, išmūrytais 1823 m., ir kaltine tvora.
Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią 1787-1790 m. pastatė iš šių vietų kilęs Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas, žymus XVIII a. pab. – XIX a. pr. politinis ir visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir propaguotojas. Tiesa, bažnyčia buvo keletą kartų (1888 m., 1929 m., 1940-1941 m., 1957-1959 m. ir 1970 m.) rekonstruota ir perstatyta.
Medinė Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra liaudiškojo klasicizmo stiliaus. Ji – stačiakampio plano, trijų navų, halinio tipo, su bokšteliu. Pagrindinis bažnyčios fasadas išryškintas keturių kolonų portiku, dailintas liaudiškais pjaustiniais. Šoniniai ir galinis fasadai skaidomi siaurais piliastrais, šoninių fasadų langai – stačiakampiai. Gliniame bažnyčios fasade, centre, kabo krucifiksas. Bažnyčioje saugomi du vertingi dailės kūriniai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą: tai profesionalaus vietos skulptoriaus darbo XIX a. medinė skulptūra “Nukryžiuotasis” ir iš žalvario lietas varpas, kurį 1830 m. Vilniuje išliejo Danielius Vėneris. Tai – vienas iš retų išlikusių šio meistro dirbinių. Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios šventorius apjuostas klasicistinės stilistikos tinkuotais ir akmenėlių mozaika puoštais vartų stulpais, išmūrytais 1823 m., ir kaltine tvora.