Juodausių piliakalnis stūkso netoli Juodausių kaimo, Lyduokių seniūnijoje, ir Šventosios bei Duoburio (Duoburėlio) santakos, Šventosios kairiajame krante. Iš pietvakarių ir pietryčių jį juosia Duoburio, iš šiaurės vakarų – Šventosios slėniai, šiaurės rytuose yra aukštuma. Piliakalnis pasiekiamas keliu Ukmergė-Žemaitkiemis dešinėje pusėje pravažiavus kolektyvinius sodus ir už Duoburio (Duoburėlio) upelio pasukus į kairę, šiaurės vakarus, lauko keliuku, per dirvą paėjus 500 m. Piliakalnis – pušimis apaugusio lauko pietvakariniame kampe. Jo šlaitai statūs, iki 17 m aukščio. Dalis piliakalnio nuslinkusi į Šventąją. Išlikusi aikštelė trikampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 18×12-13 m dydžio. Piliakalnio šiaurės rytuose iškastas 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 3,6 m aukščio pylimas, kurio išorinis 4,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2 m gylio griovį. Už jo supiltas antras 0,5 m aukščio pylimas. Šiaurrytinėje piliakalnio papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų, čia archeologinių tyrimų metu rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos pavyzdžių. Juodausių piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Tai – valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas. Koordinatės: 55.262796 24.840868.
Juodausių piliakalnis anksčiau vadintas Kepurkalniu, kadangi švedai supylė jį kepurėmis…
Juodausių piliakalnis stūkso netoli Juodausių kaimo, Lyduokių seniūnijoje, ir Šventosios bei Duoburio (Duoburėlio) santakos, Šventosios kairiajame krante. Iš pietvakarių ir pietryčių jį juosia Duoburio, iš šiaurės vakarų – Šventosios slėniai, šiaurės rytuose yra aukštuma. Piliakalnis pasiekiamas keliu Ukmergė-Žemaitkiemis dešinėje pusėje pravažiavus kolektyvinius sodus ir už Duoburio (Duoburėlio) upelio pasukus į kairę, šiaurės vakarus, lauko keliuku, per dirvą paėjus 500 m. Piliakalnis – pušimis apaugusio lauko pietvakariniame kampe. Jo šlaitai statūs, iki 17 m aukščio. Dalis piliakalnio nuslinkusi į Šventąją. Išlikusi aikštelė trikampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 18×12-13 m dydžio. Piliakalnio šiaurės rytuose iškastas 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 3,6 m aukščio pylimas, kurio išorinis 4,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2 m gylio griovį. Už jo supiltas antras 0,5 m aukščio pylimas. Šiaurrytinėje piliakalnio papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų, čia archeologinių tyrimų metu rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos pavyzdžių. Juodausių piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Tai – valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas. Koordinatės: 55.262796 24.840868.
Juodausių piliakalnis anksčiau vadintas Kepurkalniu, kadangi švedai supylė jį kepurėmis…
