Antano Smetonos (Užugirio) ūkio istorija prasideda kartu su Prezidento 60-mečio jubiliejumi (1934 m.). Tautininkų sąjunga nusprendė, jog labiausiai Antaną Smetoną nudžiugins sklypas tėviškėje. Todėl išleido Dovanos ženklus – „kuponus“, kurių vieno vertė buvo 5 litai. Žmonės, pirkdami šiuos ženklus, sukaupė pakankamą sumą 80 hektarų sklypui – tai buvo visos tautos dovana Prezidentui. Tiesa, namus pasistatyti Antanas Smetona jau turėjo savo lėšomis – jam teko pasiimti maždaug 40 tūkst. litų paskolą.
1935 m. vienas garsiausių tarpukario architektų - Feliksas Vizbaras suprojektavo dvaro pastatus, parengė dvaro teritorijos projektus ir vadovavo dvaro statybai.
1937 m. baigti statyti dviejų aukštų tarpukario modernizmo bruožų turintys Smetonų šeimos namai, pagrindiniu fasadu orientuoti į šiaurės rytuose telkšantį Lėno ežerą. Iš lauko pusės namą puošia šešios tašyto granito kolonos, pastatytos prieš didžiąsias paradines duris, antrame aukšte – trys atviri balkonai, vidinio kiemo pusėje įrengta atvira lauko terasa. Elektros namuose dar nebuvo, tačiau buvo telefono ryšys su Kauno Prezidentūra.
Lėno ežeras, priklauso Nevėžio upės baseinui, yra valstybinės reikšmės vandens telkinys, užimantis 265,4 ha. plotą. Giliausia ežero vieta 5,9 m. Lėno ežeras yra rininės kilmės, susidaręs uždumblėjusioje lyguminėje rinoje – duburyje.
Smetonų šeimos namai tapo pavyzdiniu to meto ūkiu, kuriuo rūpinosi pats prezidentas. Čia būta septyniolikos statinių, nemažai jų išliko iki šiol. Sodyboje auginti gyvuliai, dirbo samdomi žmonės. Kiaulidės, karvidės buvo įrengtos pagal to meto naujausius standartus, su nuotekų sistemomis.
Smetonų šeima tik kelis metus pasidžiaugė savo namais.
1954 metais buvo įkurta Respublikinė vaikų sergančių kaulų tuberkulioze sanatorija, vėliau iki 1990 m. čia įkurdintas Naujosios Vilnios ligoninės psichoneurologijos narkologinis skyrius.
1992 m. Užugirio dvaro sodyba paskelbta regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu ir kraštovaizdžio kultūros paveldo objektu.
Ledaunė – ūkinis šaldytuvas. Viduržiemį iš Lėno ežero buvo gabenami ledo luitai, sluoksniuojami pagal tam tikrą technologiją, kad vasarą būtų galima sėkmingai saugoti mėsos ir pieno produktus.
Čia galima paskanauti vandens iš kieme išlikusio autentiško šulinio su svirtimi ir paragauti prezidentą menančių senutėlių obelų vaisių.
2019 m. rugpjūčio 10 d. švenčiant pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-sias gimimo metines ir šimtmečio sukaktį, kai Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu, buvo atidengtas jam skirtas paminklas.
2,5 metro aukščio iš bronzos nulietos skulptūros autorius – skulptorius Antanas Žukauskas.
Įėjimas mokyklos galinėje dalyje buvo skirtas patekti į mokytojų butus. Pirmame ir antrame aukštuose, dešinėje mokyklos pusėje buvo du butai mokytojams 60 m² bendro ploto. Butą sudarė trys kambariai, virtuvė ir vonia.
Pirmųjų mokyklos mokytojų tarpe buvo ir prezidento Antano Smetonos sesuo Julija Smetonaitė.
Daugiausiai mokinių mokykloje mokėsi 1971-1972 mokslo metais - 150. Mažėjant vaikų kaimuose 2003 m. mokykla uždaryta, jos patalpose įkurtas Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrius.
2014 m. įkurtas senųjų amatų centras, kuriame lankytojai, dalyvauja etnografinio pobūdžio edukacijose, iš arčiau susipažįsta su šio krašto istorija, tradicijomis, papročiais, kulinariniu paveldu.
Kumetynas - pastatas laisvai samdomiems ūkio darbuotojams apgyvendinti.